- gūžyti
- gūžýti, gū̃žo, gū̃žė tr. 1. leisti, sodinti vištą ar žąsį ant kiaušinių, perinti: Gūžaũ žąsį J. Jau laikas būtų vištas gūžýti Skd. Jau reikės žąsis gūžyti Krt. Ar dar negūžéi vištos perėti? Kal. 2. daigus sodinti: Gūžaũ, t. y. diegiu daigus J. \ gūžyti; pagūžyti
Dictionary of the Lithuanian Language.